gervių balsais susišauks
dvyniai
nutriušusiom vėjo sermėgom
basnirčia gruodu
valiūkaudami švystels
tarsi saują variokų
trūnėsius senų kalendorių
sustingimą nuo veido
nubrauks
it varveklį nuo kraigo
tekini – lyg mėginčiau
suverpusi žalčio kuodelį
atspėti:
kas iš jų ką tik nušvilpė
dar vieną mano dieną?