ROMANTIKOS NIEKAD NEBUS PER DAUG


Koks įdomus tas gyvenimas – nėra kada nuobodžiauti. Vieni žmonės turi kūdikius, kuriais reikia rūpintis kiaurą parą, įskaitant naktį: keltis, maitinti, nusausinti, čiūčiuoti, myluoti… Kiti žmonės turi, tarkim, mažus kačiukus, šuniukus – beveik kūdikius, tik vargo su jais mažiau (turim, žinom) – šiek tiek pacypauja, pasisioja nelaiku ir ne vietoje, patąso kojinę ar šlepetę, naktimis bando nutraukti anklodę, kad būtų lengviau palaižyti šeimininko didįjį kojos pirštą, ir t.t. O mes turim Pečių. Dujų pečių. Puikų, didelį, automatinį, lig šiol ramiai sau kiurksojusį namo rūsyje ir tvarkingai ėjusį savo svarbias pareigas. Niekad nepagalvotum, kad šiam teks skirti tiek savo dėmesio ir laiko, kiek mes jam aukojame pastarąją parą… Istorija būtų smagi, jei nebūtų šalta – ne tik lauke, bet ir namie…

Skaityti toliau

Reklama

APIE GĖRIO ARITMETIKĄ, ARBA NEVERK PAMETĘS…


Nusprendėm mudu su Darium šią šiltą, saulėtą popietę nebetūnoti savo urvelyje, o prasieiti nei daug nei mažai – maždaug 6 km ratu – per Jiesios draustinį, apsiginklavę fotoaparatu ir geru nusiteikimu.

Kulniuojam per Karkazus, paveiksluojam amalus medžiuose, kertam Jiesios upelį baigiančiu sugriūti mediniu tiltu, vingiuotu taku kylam į statų šlaitą. Grožis ir gėris. Viskas žydi, kvepia, čiauška, ulba.. Aš vis stabdau: oi, pažiūrėk, kokios plukės, kaip varškė, nufotkink, plyzzz…Dar neužkopus iki pačios gražiausios atodangos, vėl kaulyju: pafotografuok. Mano fotografas, pasikišęs striukę po pažasčia, niurzga, kad tuoj išbarstys viską iš kišenių… Čiupt.. Op! Jau… Nebėr. Skaityti toliau

Titano kančios WC interjere…

Titano kančios WC interjere…


Manęs vis dar nenustoja stebinti kai kurių architektų / interjero dizainerių nestandartinis supratimas, kas yra estetiška.  Apie užsakovų skonį galima būtų parašyti atskirą apžvalginį-analitinį straipsniuką, tad šiuokart nepradėsiu. Neverta turbūt kalbėti ir apie tai, kodėl  ne kiekvienam skulptoriui lemta dailės akademiją baigti su pagyrimu. Galiu spėti:  skulptūros specialybės studentams  žmogaus anatomija bei proporcijos – laisvai pasirenkamas ir todėl neprivalomas dalykas. Argi ne? Priešingu atveju kaip paaiškinti  meno kūrinį, kurį atradau vieno prašmatnaus Kauno viešbučio … tualete. Nesusilaikiau – išsitraukiau savo minipikselinį mobiliuką, kad įamžinčiau ateinančioms kartoms tokį šedevrą. Skaityti toliau

Gimtadienis


*

Kažkur daina ir mintys tarp eilučių,
koridoriuose juokas, durys trankos…
Išeinam tyliai, lyg trumpam, penkiom minutėm,
Išeinam nepaspaudę niekam rankos.

Ir toks šaunus šeimyninis portretas
Iš lėto sutrupa – žydrų spalvų likučiai.
Kažkas nustemba, kad prie stalo tiek daug vietos,
ir taip sunku po to tarp jūsų būti.

Nelyg gimtadienio žvakutės virpa žodžiai,
Taip nesinori juos visus iškart užpūsti…
Tik siluetai languose – daina bežodė –
man primena koks šaltas mano būstas.

Pavargsta akys nuo alėjų maskarado.
Rausiuos lentynose tarp nuotraukų ir knygų
Ir lyg pamišus ieškau ieškau – gal kas liko…
Pasiguodžiu  – kiti taip pat nerado.

Nutyla posmai nieko nežadėję,
Tik kambariuos dar klaidžioja šešėliai.
Aš taip bijau, kad susitiksim vėlei,
gal sau gal gatvei labas sušnibšdėję…

______
*Eilėraštis tapęs  daina. Parašytas studijų draugams, 1984 m.

 

Būtasis laikas. Reanimacija


Aš dar nežinau, kodėl tai darau… Tikriausiai todėl, kad taip dažnai sugrįžtu mintimis, bandydama prisiminti, ir suprantu, kad atmintis – kaip ir visa kita – dyla ir  trupa. Sukišu delnus į šiltą smėlį. Žinau, kažkada čia buvau užkasusi savo mieliausius akmenėlius. Pirštai rausia tarp smilčių. Nežinau, ką ištrauksiu… Bet argi tai svarbu?…