Rytoj


Rytoj
mūsų vardus įrašys bažnytinėj metrikoj…
tuščiame foliante nėra dar
Mačernio, Valjecho, Apolinero,
nėra Pikaso, Manheteno, begarsio kino –
nieko, ką vadinsime dvidešimtuoju atodūsiu…

Svieto galas… – sako prosenė mano
aitriai kvepiant jazminams prieš audrą.

Rytoj
Cezaris bus pagimdytas ir Jeruzalėj
medis užaugs, iš jo kryžių sukals
Jėzau…- lūpos šnabždės, tūkstančiai lūpų
užkeikimą nuo tūkstančio negalių… Visa
dar tik bus užrašyta apaštalų memuaruos
Vedose ir Cheopso akmenyje arba ten,
ką vadinsime atmintimi…

Ieva Ieva… – atsidūsta senolė, –
ne prieš gera taip eina jazminai iš proto.

Rytoj
Nojus išplauks ir ši valanda…
Bet ir po mūsų tiesis rankos į plaukus
taip lyg obuolio siektų…Mano berniuk,
taip tvanku lyg jazminų užduota  ir
dviese taip ankšta… Vaike,
dabar negalvok apie tai…

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s